Pranas Andriuška (1926-2021)
Gimė Drūkšių k., Žlibinų šen., Plungės r. Tėvai buvo pasiturintys ūkininkai. Šeimoje augo keturi sūnūs ir dukra. Tėvas buvo apsiskaitęs, todėl vyriausią sūnų Praną išleido mokytis į Plungės žemės ūkio mokyklą, kurioje įgijo agronomo specialybę. 1948 m. gegužės 22 d. šeima ištremta į Buriatijos Mongoliją, Zaigrajevo r., Novoiljinsko gyvenvietę. Buvo apgyvendinti japonų belaisvių išlikusiuose barakuose. Dirbo miškuose traktorininku. Su būsima žmona susipažino jau tremiant į Sibirą, nes abi šei...
Publikavimo data : 2022/09/25
Valdoną Bronė Cibulskienė (1946-2021)
Gimė Radviliškio r., Juodupiu k., ūkininkų šeimoje. 1951 m. rugsėjo mėn. šeima ištremta į Irkutsko sr. Zalarinsko r. 1957 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Radviliškyje. Čia sukūrė šeimą, baigė institutą, dirbo mokytoja Lizdeikos gimnazijoje. Užaugino tris sūnus.
Publikavimo data : 2022/09/25
Danutė Jočytė-Aleksėjūnienė (1936-2021)
Gimė Molėtų r., Laičių k., ūkininkų šeimoje. Augo penki vaikai: Antanas, Danutė, Joana, Levutė ir Algiukas. 1948 m. gegužės 22 d. motiną su dukterimis ir 2 mėnesių Algiuku ištrėmė į Sibirą, Krasnojarsko sr. Motina dirbo miško darbus, mergaitės prižiūrėjo naujagimį. Tremtyje Danutė ištekėjo už Stanislovo Aleksė-jūno. 1958 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Molėtuose. Užaugino du sūnus - Kęstutį, Almantą ir dukterį Gintarę. Visada išliks jos įsimintini pasakojimai apie tremtį vaikams, anūkams ir a...
Publikavimo data : 2022/09/25
Darius Staugaitis (1940-10-20–2021-12-27)
D. Staugaitis gimė 1940 m. spalio 20 d. Alovėje, Alytaus rajone. 1941 m. jis su dar dviem broliais ir mama buvo ištremti į Sibirą. Iškentęs tremties prie Laptevų jūros siaubus ir šalčius grįžo 1959 m. į Lietuvą.1961 m. būsimasis gydytojas įstojo į Kapsuko gyvulininkystės ir žemės ūkio technikumą, kuriame įgijo zootechniko specialybę. 1971 m. jis baigė Kauno medicinos institutą. pačiais metais jis pradėjo dirbti Panevėžio ligoninėje gydytoju internu, o nuo 1972 m. – gydytoju ortopedu – traum...
Publikavimo data : 2022/09/22
Povilas Keistutis Čarneckis (1933-2021)
Sausio 20 d. Amžinybėn iškeliavo paskutinioji žinomo tarpukario Lietuvos diplomato Valdemaro Čarneckio atžala - sūnus Povilas. Povilas su broliu dvyniu Petru gimė Romoje. Šeima 1925-1939 m. gyveno Romoje, kur V. Čarneckis buvo Lietuvos pasiuntinys Italijoje. Nuo 1939 m. tėvas perkeltas į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją Kaune. Čia 1941 m. užklupo okupantų žiaurumai - buvo suimti savo namuose. Tėvas, atskirtas nuo šeimos, pateko į lagerį Sverdlovsko sr., vėliau perkeltas į kalėjimą, kur...
Publikavimo data : 2022/09/22
Juozas Audriekus (1931-2021)
Gimė Palangoje. 1948 m. areštuotas, kaip pats minėjo „už nieką“. Juozui tada dar nebuvo 17 metu. ku: jis su draugais Palangos pušynėlyje rado karo laika vokiška šautuvą. Greitai apie radini sužinojo saugumas. Draugai buvo suimti ir varomi miesto gatvėmis, užkabinus vienam iš jų tą ginklą ant kaklo. Jaunuoliai buvo žiauriai sumušti, tardomi Kretingos, po to Klaipėdos saugume. Juozas už nieko nežinojimą bei tylėjimą buvo nuteistas 10 m. lagerio. Klaipėdos kalėjime išlaikė metus, vėliau išvežė ...
Publikavimo data : 2022/09/22
Elena Jankauskienė (1936-2021)
Gimė Plungėje. 1948 m. ištremta į Buriatiją Mongoliją, Zaigrajevo r., Chara Kutulo gyv. 1957 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kubiliūnų k., Baisogalos aps., Radviliškio r.
Publikavimo data : 2022/09/22
Kristina Zakutauskienė (1940-2021)
Gimė Kelmės r. Petkiškių k. 1948 m. ištremta į Irkutsko sr. Ziminsko r. Į Lietuvą grįžo 1657 m. Gyveno Radviliškyje, sukūrė šeimą, užaugino sūnų. Dirbo Radviliškio ligoninėje Chirurgijos skyriaus vyresniąja medicinos seserimi.
Publikavimo data : 2022/09/22
Juozas Šermukšnis (1930-2021)
Gimė Anykščių r., Paandrioniškio k., ūkininkų šeimoje. Motina Anastazija, tėvas Mykolas ir trys broliai Šermukšniai buvo Perkūno būrio partizanų rėmėjai ir ryšininkai. Netoli jų sodybos Vilkaraisčio miške buvo partizanų bunkeris, Šermukšnių šeima rūpinosi ten gyvenusiais partizanais, gamindavo jiems maistą ir teikdavo žinias. Juozas Šermukšnis 1947 m., eidamas 17-uosius, priėmė partizanų ryšininko priesaiką, bet po metų, 1948 m. gruodžio mėn., išduotas legalizavusio Perkūno būrio partizano J...
Publikavimo data : 2022/09/22
Aldona Žagunienė (1929-2021)
Gimė Jonavoje. Vytauto ir Elenos Pinkevičių šeimoje augo devyni vaikai: keturios dukterys ir penki sūnūs, Aldona iš jų buvo vyriausia. 1933 m. šeimai persikėlus į Alytaus miestą, Aldona ten baigė vidurinę mokyklą. Po to Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. Rozalimo (Pakruojo r.) vidurinėje mokykloje dirbo mokytoja, mokymo dalies vedėja, vėliau Pakruojo žemės ūkio technikume dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Persikėlus į T...
Publikavimo data : 2022/09/22
Aldona Toleikė (1948-2020)
Gimė Švėkšnos Vilkenų malūnininko Kazimiero ir Palmyros Toleikių šeimoje. Buvo vyriausioji. Tėvai išugdė didelį Aldonos darbštumą, pareigingumą, mokėjimą užjausti artimą. Ne viename LPKTS laikraščio „Tremtinys“ numeryje, knygose tremties tematika, žurnale „Voruta“, Šilutės ir kitų rajonų laikraščiuose galėdavome skaityti profesionaliai paruoštus Aldonos straipsnius, reportažus iš LPKTS renginių ir kitomis progomis. Aldona mėgo fotografuoti. Užfiksavo ne vieną brangią ir įsimintiną buvusių t...
Publikavimo data : 2022/09/22
Agnietė Lizdenytė (1948-2021)
Gimė Mažeikių r., Viekšnių mstl., vargonininko ir prancūzų kalbos mokytojos šeimoj e. Abu tėvai kilę iš žemaičių bajorų. Šeimoje augo trys seserys ir penki broliai. Agnietė studijavo Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje, Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete. Buvo Plungės kultūros centro buvusių politinių kalinių ir tremtinių mišraus choro Agnietė Lizdenytė 1948-2021 „Tėvynės ilgesys“ vado...
Publikavimo data : 2022/09/22
Algirdas Blažys (1935-2021)
1935-2021 Gimė Anykščių r. 1942-1946 m. mokėsi Anykščių r. Dabužių pradžios mokykloje, 1946-1950 m. - Anykščių r. Kavarsko progimnazijoje. 1950 m. buvo areštuotas už pasipriešinimą okupacinei valdžiai, nuteistas 25 m. kalėti lageryje ir 5 m. tremtyje. Buvo kalinamas Mordovijos ir Omsko lageriuose. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 1957-1966 m. gyveno ir dirbo Anykščiuose. Nuo 1966 m. apsigyveno Panevėžyje, dirbo Panevėžio „Lietkabelio“ gamykloje. Mokėsi Panevėžio politechnikumo vakariniame skyriuje...
Publikavimo data : 2022/09/22
Rimantas Pūtvis (1929-2021)
Po sunkios ligos mirė buvęs Arkties tremtinys, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ narys, inžinierius Rimantas Pūtvis, Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio vaikaitis. Tėvas Stasys Putvinskis-Pūtvis buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio kryžiaus V laipsnio ordino kavalierius, žemės ūkio ministras, 1942 m. mirė Gorkio kalėjime. Rimantas su motina ir dviem seserimis 1941 m. buvo ištremtas į Altajaus kr. 1942 m. šeima perkelta prie Laptevų jūros, į Bykov-Mys gyv. Rima...
Publikavimo data : 2022/09/22
Algimantas Zolubas (1933-2020)
Gimė 1933 m. Laukminiškių k., Kupiškio valse., Panevėžio aps. Sovietų okupacijos metu j ų vienkiemyj e prieglobstį rasdavo partizanai. Tai sužinoję okupantai ištrėmė tėvus ir seserį į Sibirą. Algimantas kelerius metus nuo gresiančios tremties slapstėsi ir suklastojęs asmens dokumentus 1952 m. įstojo į Vilniaus darbininkų jaunimo vakarinės mokyklos 9-ą klasę. Mokyklą baigė 1955 m. sidabro medaliu ir įstojo į Kauno politechnikos institutą, kurį baigė 1960 m., įgijo radijo inžinieriaus specialy...
Publikavimo data : 2022/09/22