Sausio 1 d., sulaukusi beveik 104 metų, Amžinybėn išėjo buvusi tremtinė Ona Jankauskienė.
Gimė Prienų r. Cepeliškių k. Anksti liko našlaite. Ją ir būrj brolių ir seserų užaugino vyriausioji sesuo Magdalena. Ona mokėsi Išlaužo mergaičių amatų mokykloje. 1949 m. ištekėjo už Kazimiero Jankausko. Okupacinis režimas neaplenkė ir Jankauskų šeimos. Po slapstymosi Ona buvo sučiupta. Pamatęs ją, apsuptą rusų kareivių, pasidavė ir jos vyras Kazimieras. 1952 m. su vos dvejų metukų sulaukusia dukrele Kazimiera buvo ištremti į Sibirą - Tomsko sr., Kargasoko r., Tolparovo gyv. Lietuvoje liko per Kūčias gimusi duktė Viktorija. Ištremti už „ryšius su banditais“, už dalyvavimą pasipriešinimo kovoje. Siejama ir su tuo, kad Kazimieras Jankauskas buvo pusbroliai su Lukšais. 1958 m. Jankauskai grįžo į Lietuvą su dviem dukterimis: Marija ir Angele, be vyriausios dukters Kazimieros, kuri ketvertų metukų mirė Sibire (1990 m. jos palaikus, kartu su kitų tremtinių palaikais, parvežė žentas Vitas). Grįžo į savo namus Kauno r. Grabavos k. Pas juos atvažiuodavo ir Antanas Lukša, kur buvo dalijamasi idėjomis, kovoje už Lietuvos nepriklausomybę. Onos nepalaužė nei Sibiro vėtros, nei okupuotos Lietuvos aplinka. Savo dukterims skiepijo meilę Lietuvai, tikroms vertybėms. Ji mėgo daug skaityti ir perskaitytomis mintimis pasidalyti. Kiekvienam užtekdavo jos meilės, dėmesio, kiekvieną apglėbdavo savo širdies šiluma. Ne tik šeimos nariai, bet ir kaimynai prisimena jos iškeptos duonos skonį, vaišingumą. Tokią ją, jautrią, energingą, mylinčią, gerbiančią save ir kitus, visada prisimins artimieji, ją pažinojusieji.