Po sunkios ligos mirė buvęs Arkties tremtinys, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ narys, inžinierius Rimantas Pūtvis, Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio vaikaitis. Tėvas Stasys Putvinskis-Pūtvis buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio kryžiaus V laipsnio ordino kavalierius, žemės ūkio ministras, 1942 m. mirė Gorkio kalėjime. Rimantas su motina ir dviem seserimis 1941 m. buvo ištremtas į Altajaus kr. 1942 m. šeima perkelta prie Laptevų jūros, į Bykov-Mys gyv. Rimantui teko dirbti statybininku, vėliau plaukioti kateriu. 1947 m. persikėlus į Jakutską, vėl dirbo statybose. 1953 m. sukūrė šeimą su Irena Tamulevičiūte. 1957 m. į Lietuvą grįžo su dukterimi Julija ir sūnumi Stasiu. Neakivaizdiniu būdu baigė Kauno politechnikumą, dirbo inžinieriumi konstruktoriumi Žemės ūkio projektavimo institute.
Atgimimo metais aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą steigiant Laptevų jūros tremtinių broliją „Lapteviečiai“, atkuriant Šaulių sąjungą. Lietuvos liaudies buities muziejuje kuriant Tautos tremties ir pasipriešinimo sektorių, Rimanto jurtos-žeminukės projektas laimėjo konkursą. 1992 m. vasarą, konsultuojant Rimantui, brolijos lėšomis ir talkininkų pastangomis jurta buvo pastatyta. Ypatingą pagarbą Rimantui visada reikšdavo prie jurtos besilankantys jakutai, prisimindami jo darbus ir vadovavimą „Jakuts-troj“ brigadai, kas kartą kviesdami aplankyti Jakutską ir siūlydami apmokėti kelionės išlaidas. Rimantas tuo nepasinaudojo.
LGGRTC išleistoje knygoje „Juodųjų dienų sakmės“ (2001) yra Rimanto pasakojimai apie tremtį „Tremtiniai ledo ir šalčio karalystėje“. Vėliau paruošė ir išleido savo atsiminimų knygą apie gyvenimą Lietuvoje ir tremtyje „Vaikystė baigėsi anksti“ (2013). Jo knygoje aprašyti gyvenimo vaizdai padeda suvokti, ką mes, tremtiniai, turėjome, ko netekome, kuo mus norėjo paversti ir kuo tapome.
Buvo aktyvus Lietuvos knygnešių draugijos narys.
Rimantas gyvenimą priėmė su dėkingumu - ir negandas, ir pamokas -nepalikdamas vietos pykčiui ir kerštui, pasiruošęs eiti į Amžinybę su meile pasiliekantiems žmonėms. Netekome tauraus ir teisingo, tyros sielos, darbštaus ir atkaklaus žmogaus.