Gimė Zarasų aps., Dusetų valse., Bileišių k., Jono ir Onos (Budrytės) šeimoje. Buvo antras vaikas iš keturių sūnų. Likimas taip susiklostė, kad 1941 m. birželio 14-d. ištrėmė visą šeimą. Trečią dieną buvo atskirtas tėvas, kaip paaiškėjo vėliau, kartu su broliu Pranu buvo įkalinti Krasnojarsko sr., Kraslage, Rešotų lageryje, ten 1943 m. žuvo. Motina su keturiais sūnumis išplukdyti Obės šiaurės link, sugedus laivui, buvo apgyvendinti Tomsko sr., Bakčiarsko r., Bolšaja Galka k. (pagal nuosprendį iki 1958-06-10). Per didelius vargus Valentinas Kolpaševe baigė septynmetę, įstojo į Tomsko žemės ūkio technikumą ir įgijo veterinarijos gydytojo specialybę. Gavęs diplomą ir paskyrimą, grįžo į Lietuvą. Lietuvoje, padedant krikšto tėvui Antanui Trumpickui, pavyko gauti darbą Alytaus r., Raižių tarybiniame ūkyje. 1960 m. vedė Elvyrą Džervutę iš Strielčių k. Pamečiui gimė dukterys Rita ir Irma. Darbas vyriausiuoju veterinarijos gydytoju puikiai sekėsi (1979 m. pažymėtas kaip vienas geriausių veterinarijos gydytojų Alytaus r.). Išliko visą gyvenimą žingeidus, pasižymėjo progresyviomis idėjomis. Pradėjo ūkininkauti žmonos tėviškėje, Strielčiuose. Užsodino didelį sodą, įveisė bityną. Visą laiką tikėjo, kad ateis laikas ir Lietuva bus laisva. Šia idėja gyveno, o nuo pat Sąjūdžio pradžių buvo aktyvus Sąjūdžio ir Konservatorių partijos idėjinis rėmėjas. Už nuopelnus Lietuvai 1999 m. buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu. Sušlubavus žmonos sveikatai, apsigyveno pas dukterį Ritą Birštone. Ilgus metus padėjo ją slaugyti. 2020 m. ištikus insultui, atgulė ir pats.