Pranas kiekvieną kartą braukdavo ašarą girdėdamas: „Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus / Eis ginti brangiosios tėvynės!“, nes prisimindavo savo brolį partizaną Vytautą Žiūką, žuvusį Labanoro girioje; saugumiečių sužeistą, bet išgyvenusį, brolį partizaną Balį Žiūką; miestelio gatvėje suguldytus negyvus jaunus vyrus, išgyventas nuoskaudas... Gimė Molėtų r., Čivylių kaime. Šeimoje augo penki vaikai: du vyresni broliai Vytautas ir Balys bei dvi jaunesnės seserys Vanda ir Angelė. Pranas, būdamas nepilnametis, neišėjo į mišką partizanu kartu su broliais, tad saugumiečių buvo nuolat persekiojamas, tardomas. Ne kartą buvo uždarytas areštinėje, mušamas, buvo reikalaujama, kad išduotų brolius ir jų draugus, bet nesudarius bylos išleisdavo. Šeima visokeriopai rėmė ir palaikė partizanus, todėl 1951 m. buvo ištremta į Sibirą - Irkutsko sr. 1958 m. pradžioje Pranas susituokė su Brone Kraujelyte, partizano Antano Kraujelio seserimi, taip pat tremtine. Tais pačiais metais šeima sugrįžo į Lietuvą. Čia gimė sūnus ir duktė. Grįžus į Tėvynę, buvo sunku registruotis, gauti darbą. Jauną šeimą lydėjo skurdas ir sunkumai, nuolatiniai KGB persekiojimai dėl nesugaunamo ir aktyviai veikusio prieš okupantų valdžią partizano Antano Kraujelio. Pagaliau P. Žukas įsidarbino gamykloje Mlniuje ir dirbo joje iki pensijos. Nepaisant to, kad Pranui teko patirti daug juodų dienų, jis išsaugojo jautrumą, gerumą, atlaidumą, begalinę meilę gyvenimui, savo šeimai... ir rūpestį dėl Lietuvos laisvės. Jo šviesus žvilgsnis liks mūsų širdyse.