Gimė Bumeikių vienkiemyje, Raseinių r. Tėvai Elena Lipčiūtė ir Liudvikas Babonas buvo pasiturintys ūkininkai, augino gausią šeimą. Mamos Elenos krikšto tėvas Jonas Mačiulis-Maironis rėmė savo sesers Kotrynos dukterį. 1941 m. birželio 14 d. visą šeimą ištrėmė į Komiją. Devy-nerių metų Mindaugas dirbo su motina miškuose, vėliau, kai šeimai leido persikelti pas tėvą į Vorkutą, prasidėjo sunkus ir alinantis darbas šachtoje - 27 metai po žeme. Mindaugui Lietuvoje neteko lankyti mokyklos, o Vorkutoje sėmėsi žinių rusų vakarinėje mokykloje. Visą gyvenimą buvo žingeidus, išminties lobius atrasdamas knygose. Vorkutoje kartu su kitais lietuviais subūrė krepšinio komandą, kuri tapo viena stipriausių. Skaudžiai išgyveno savo tėvo Liudviko žūtį šachtoje. Pirmas pabėgimas iš tremties (1957 m.) nebuvo sėkmingas. Kitąkart motinai padarė fiktyvius dokumentus. Jie grįžo į Kauną, Maironio namus. Mindaugas su žmona Domicėle ir trimis dukterimis apsigyveno neįrengtoje Maironio namo palėpėje, slapstėsi, tačiau legaliai pasilikti nebuvo galimybės. Seseris Aldoną ir Danutę suėmė tėviškėje, nuteisė ir grąžino į tremtį. Mindaugas su motina Elena ir savo šeima buvo priversti grįžti į tremtį. Tuomet ir prasidėjo kova su saugumo institucijomis. Tik 1975 m. atsisveikino su amžino įšalo žeme. Apsigyveno Garliavoje. Mindaugas įsitraukė į pogrindinę veiklą. Saugumas persekiojo ne tik M. Baboną, bet ir jo sūnų Mindaugą. Šeimą drebino ir kratos, ir priverstiniai „pasivažinėjimai“ į KGB rūmus. Jaunėlis ne kartą buvo tardomas. Mindaugo niekas nepalaužė. Dirbo sunkius fizinius darbus, vėliau gavo budėtojo darbą Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Čia jautėsi tarsi namuose - juk tai jo močiutės Kotrynos Lipčienės brolio namai. Atsiminimus pradėjo rašyti dar Vorkutoje, 1953 m. Mecenatės, geradarės Rožės Šomkaitės dėka išleido atskira knyga „Per kančias neprarandant vilties“. Kūrė eilėraščius rusų ir lietuvių kalbomis. Ypač mėgo dalytis savo gyvenimo patirtimi su jaunais žmonėmis, moksleiviais, studentais. Mylėjo ir skatino jaunimą mokytis, dirbti „Vardan tos Lietuvos“. Laisva Lietuva buvo jo gyvenimo prasmė ir esmė, kaip oras ir vanduo. Atkūrus Nepriklausomybę, įsitraukė į plačią politinę veiklą. Kartu su sūnumi surengė ekspediciją į amžino įšalo žemę“- pargabeno daug mirusių tremtyje lietuvių palaikų...