Gimė Rokiškio r., Obelių valse., Mičiūnų k., stambių ūkininkų šeimoje. Dar mokydamasis Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijoje platino pogrindžio literatūrą, palaikė ryšį su partizanais. Už pasipriešinimą sovietų okupacijai 1949 m. nuteistas 10 m. kalėjimo Karagandos ypatingos paskirties lageriuose, vėliau - tremtis Irkutsko sr. be teisės grįžti į Lietuvą. Buvo vienas iš Politinių kalinių ir tremtinių klubo „Tremtinys“ kūrėjų, LPKTS Ukmergės skyriaus steigimo iniciatyvinės grupės narys, nuo 1991 m. iki 1993 m. šios organizacijos pirmininkas, Sausio 13-osios brolijos narys. Rūpinosi represuotų tremtinių ir politinių kalinių teisių atkūrimu, palaikų parvežimu iš Sibiro, Uk-mergės krašto partizanų perlaidojimu, paminklų pastatymu, pokario rezistencijos ir istorinės atminties išsaugojimu ir perdavimu jaunajai kartai.
P. Kanapeckas buvo nepaprastos dvasios stiprybės, optimizmo, konstruktyvaus mąstymo asmenybė, puikus pašnekovas, patarėjas. Apdovanotas LPKTS l-ojo laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“, „Lietuvos Ąžuolai“ aukso ženkleliu, Ukmergės rajono mero padėkos ženklu. Būdamas jau garbaus amžiaus, velionis aktyviai domėjosi Lietuvos ir Ukmergės politiniu ir visuomeniniu gyvenimu. Apsuptas mylimos šeimos rūpesčio, džiaugėsi anūkėmis ir proanūkiais.