Gimė Jonavoje. Vytauto ir Elenos Pinkevičių šeimoje augo devyni vaikai: keturios dukterys ir penki sūnūs, Aldona iš jų buvo vyriausia. 1933 m. šeimai persikėlus į Alytaus miestą, Aldona ten baigė vidurinę mokyklą. Po to Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. Rozalimo (Pakruojo r.) vidurinėje mokykloje dirbo mokytoja, mokymo dalies vedėja, vėliau Pakruojo žemės ūkio technikume dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Persikėlus į Trakus, mokytojavo mokyklos-intemato ir Trakų 2-oje vidurinėje mokykloje iki 2001 m. 1956 m. Aldona Pinkevičiūtė ištekėjo už Zenono Zagunio. 1957 m. susilaukė sūnaus Gintaro, o 1958 m. - dukters Ramunės. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, sūnus Gintaras stojo į jaunos valstybės gynėjų gretas ir likimas jam lėmė paaukoti brangiausią turtą - gyvybę, ginant Valstybės sieną su Baltarusija. Didžiulis skausmas ir širdgėla prislėgė motiną Aldoną, tačiau ji nepalūžo. Stengėsi, kad Gintaro Zagunio vardas būtų tinkamai įamžintas, noriai bendradarbiavo su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovais, LR Seimo nariais, Šalčininkų r. vadovais ir galėjo pasidžiaugti tiek iškilusiu paminklu G. Žaguniui jo žūties vietoje Krakūnų k. (Šalčininkų r.), tiek čia rengiamais jo atminimo minėjimais kasmet, gegužės 19-ąją.
2003 m. įsikūrus asociacijai „Pasieniečių klubas“ A. Žagunienė su dukterimi Ramune prisijungė prie klubo veiklos, buvo labai aktyvi jo narė, netrukus Aldona buvo visuotinai išrinkta klubo Garbės nare. Už nuopelnus ir aktyvią visuomeninę veiklą A. Žagunienė buvo apdovanota Valstybės sienos apsaugos tarnybos garbės ženklu „Už nuopelnus Valstybės sienos apsaugos tarnybai“; Pasieniečių klubo atminimo ženklais I laipsnio „Buvome, esame, būsime“, „Pasieniečių klubui 10 metų“; Lietuvos Švietimo ministerijos apdovanojimais, padėkomis.