Gimė ūkininkų šeimoje, kur augo tarp keturių brolių. Tėvo broliai Kazimieras ir Juozas su sūnumi Vytautu, vyriausias brolis Vytautas įstojo į partizanų gretas Žalgirio rinktinėje. Birutė tapo jų ryšininke. Jų namus dažnai krėtė NKVD, mušė ir kvotė ieškodami „banditų“. Broliui žuvus, šeimą ištrėmė į Irkutsko sr., Čeremchovo r. Ten Birutė ištekėjo. 1958 m grįžo į Lietuvą, apsigyveno Jurbarke. Čia gimė dvi dukterys Zita ir Vilytė. Birutė dirbo virėja Jurbarko vaikų darželyje. Buvo be galo nuoširdi, darbšti kaip bitutė. Be galo mylėjo tėvynę, artimuosius. Prižiūrėjo partizanų paminklus, aktyviai dalyvavo renginiuose, padėdavo juos rengti, buvo ilgametė valdybos narė. Jos dukterys - daugybę metų filialo rėmėjos. Į visus renginius Birutė veždavosi ir anūkėles Linutę ir Eveliną. Palaidota Jurbarko miesto kapinėse.