Gimė Šakių r., Patašių k., ūkininkų šeimoje. Augo keturi vaikai. Romualdui nuo vaikystės teko dirbti sunkius darbus. 12-os metų jis jau gebėjo suarti gan didelę dirvą. 1948 m. Dovydaičių šeima MGB ir jų pagalbininkų buvo įtraukta į trėmimo operacijos „Vesna“ („Pavasaris“) tremiamųjų sąrašus. Ištremta į Krasnojarsko kr., Nižnij In-gašo r., Zokatovkos k. Darbščiam ir gabiam jaunuoliui didelių pastangų dėka pavyko baigti sunkvežimio vairuotojo kursus. Nebuvo šis darbas lengvas važinėjant Sibiro užkampės bekelėmis. Atsivėrus nepagydomoms kojų žaizdoms, mirė Romualdo tėvelis. Nežinia, kaip būtų viskas pasibaigę šeimai, bet, mirus Stalinui, atsirado viltis vėl pamatyti Lietuvą. Ši viltis išsipildė 1957 m. Deja, sodyba gimtajame kaime karo metu buvo sudeginta. Išvykoj Šilutę. Čia iš tremties atvykdavo nemažai Lietuvos rajonų gyventojų. Šilutėje buvo daug ištuštėjusių namų ir butų. Sukūrė šeimą su buvusia Irkutsko sr., Zima r. tremtine Kunigunda. Dirbo Vandens ūkio projektavimo instituto Šilutės skyriuje. Mokėsi. Vėliau dirbo Šilutės vairuotojų mokykloje mechaniku, ruošė vairuotojus. Jauną šeimą neapleido bėdos - vos kelių mėnesių mirė jų pirmagimė. Po keleto metų gimė duktė Skirma. 1990 m. Romualdui šalies mastu vykdomos ekspedicijos į Sibirą metu pavyko parsivežti tėvelio palaikus. Nuo 1989 m. aktyviai įsitraukė į LPKTS Šilutės filialo veiklą: buvo renkamas į filialo valdybą, aktyviai organizavo ir dalyvavo tremtinių renginiuose buvo skyriaus vėliavininku. Visur buvo gerbiamas bendradarbių vadovybės. Apdovanotas daugybe garbės ir padėkos rašr. LPKTS padėkos raštais, medaliu-žymeniu ..Už nuopelnus Lietuvai”. Palaidotas senosiose Šilutės kapinėse.