Jonas Rytis PUODŽIUS (1935 03 23 – 2020 10 21) inžinierius elektrotechnikas, technikos mokslų daktaras, docentas, Valstybės ir visuomenės veikėjas, tremtinys. Gimė mokytojų Jono ir Katrės Puodžių šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. sovietiniai okupantai Aluntoje areštavo šeimą, tėvą ištrėmė į Rešiotų lagerį Krasnojarsko krašte, kur po 4-rių mėnesių jis mirė. Motiną su sūnumis Jonu Ryčiu ir Valensu ištrėmė į Altajaus krašto Barnaulo rajoną, o 1942 m. nutrėmė į Arktį, į Trofimovsko salą Lenos upės žiotyse Jakutijoje. 1947 m. vasarą šeimai pavyko persikelti į Jakutską. Motina ryžosi nelegaliai sūnus išsiųsti į Lietuvą pas gimines. 1948 m. vasarą tai pavyko, nors bėgliai Maskvoje buvo sulaikyti ir pateko į beglobių vaikų namus, iš kurių išlaisvino giminaičiai iš Kauno. Mama iš tremties grįžo tik 1956 metais. Jonas Rytis lankė Kauno 1-ąją vidurinę mokyklą. Baigęs 7-ąją klasę, įstojo į Kauno politechnikumą, kurį baigė 1955 m. su pagyrimu. Studijavo Kauno politechnikos instituto (KPI) Elektrotechnikos fakultete matematinių ir skaičiavimo mašinų bei įrenginių mokslus. Institutą baigė 1960 m. su pagyrimu, įgijo inžinieriaus elektrotechniko diplomą. 1960–1979 m. dirbo Specialiame konstravimo biure prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos inžinieriumi, skyriaus vedėju, įrenginių vyriausiuoju konstruktoriumi, temų vadovu. 1979 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ir buvo pakviestas KPI Matematinės įrangos katedroje eiti docento pareigas, vėliau dirbo Skaičiavimo centro moksliniu vadovu. Nuo 1981 m. tapo KPI Kolektyvinio naudojimo skaičiavimo centro direktoriumi. Jam vadovaujant pastatytas specializuotas Skaičiavimo centras, įrengtos ESM salės, displėjų klasės ir serviso tarnybos, įsteigtas Kompiuterinio mokymo centras. Pedagoginis docento vardas Jonui Puodžiui suteiktas 1984 m., o 1989 m. – Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Jonas Puodžius entuziastingai įsijungė į valstybės struktūrų darbą. LR Vyriausybės kvietimu buvo pervestas į Mokslo ir studijų departamentą prie LR Vyriausybės. 1991–1994 m. dirbo departamento skyriaus vedėju, direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi, kurdamas mokslo ir studijų teisinę metodinę bazę. 1994–1998 m. – LR Švietimo ministerijos sekretoriumi, viceministru. 1998–2009 m. – Lietuvos mokslo tarybos patarėju. 2002–2012 m. buvo Kauno technikos kolegijos (KTK) Steigiamosios tarybos narys, KTK Garbės daktaras. Jonas Puodžius buvo aktyvus visuomenininkas, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pirmininko pavaduotojas. Jis buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas, ilgametis Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų komisijos Seime narys, jos pirmininkas. Jonas Puodžius su kitais sudarė ir redagavo leidinius Lapteviečiai (1999, 2007, 2012, 2016), Puodžių ir Tarvydų giminės šaltinis (2000), Lietuviai arktyje (2004, 2008, 2010), Vilties galia. Mokytojai Katrė ir Jonas Puodžiai (2004), daug prisidėjo organizuojant Vilniuje Aukų gatvėje brolijos „Lapteviečiai“ pastatyto paminklo Jakutijoje kentėjusiems ir žuvusiems Lietuvos tremtiniams statybos finansavimą. Taip pat rūpinosi Korbiko „Sibiro madonos“ konservavimu ir įkurdinimu Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje. Rūpinosi „Sibiro madonos“ kopijos padarymu ir įteikimu Popiežiui Pranciškui jo vizito 2018 m. Lietuvoje metu. Jonas Puodžius apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005 m.), Tautinių mažumų ir išeivijos departamento Aukso ženklu „Už nuopelnus“ (2007 m.) ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos medaliu „Vilties žvaigždė“ (2019 m.). Įvykus apmaudžiai nelaimei, po ilgalaikės ligos netekome iškilaus ir darbštaus žmogaus, patikimo ir jautraus draugo, mylinčio vyro, uošvio ir dviejų anūkų senelio. Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius ir liūdime kartu. Jono Puodžiaus atlikti darbai ir šviesus atminimas ilgam išliks mūsų širdyse.

Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ vardu Jonas Markauskas