Po sunkios ligos mirė buvęs Arkties tremtinys, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ narys, inžinierius Rimantas Pūtvis, Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio vaikaitis. Tėvas Stasys Putvinskis-Pūtvis buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio kryžiaus V laipsnio ordino kavalierius, žemės ūkio ministras, 1942 m. mirė Gorkio kalėjime. Rimantas su motina ir dviem seserimis 1941 m. buvo ištremtas į Altajaus kr. 1942 m. šeima perkelta prie Laptevų jūros, į Bykov-Mys gyv. Rima...
Gimė Jonavoje. Vytauto ir Elenos Pinkevičių šeimoje augo devyni vaikai: keturios dukterys ir penki sūnūs, Aldona iš jų buvo vyriausia. 1933 m. šeimai persikėlus į Alytaus miestą, Aldona ten baigė vidurinę mokyklą. Po to Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. Rozalimo (Pakruojo r.) vidurinėje mokykloje dirbo mokytoja, mokymo dalies vedėja, vėliau Pakruojo žemės ūkio technikume dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Persikėlus į T...
Gimė ir augo Šeduvos valse., Radviliškio r. Tėvas Bronislovas Andriuškevičius - Lietuvos narys savanoris, Klaipėdos krašto vaduotojas. 1951 m. visa šeima už paramą Lietuvos partizanams buvo ištremta j Sibirą, Krasnojarsko kr. Ten Janina susipažino su būsimu vyru Algirdu Fabijonu Aliukoniu, politiniu kaliniu, represuotu Vilniaus krašte prieš Antrojo pasaulinio karo pradžią. 1954 m. gimė sūnus Vytautas, po ketverių metų - duktė Irena. Pasibaigus tremties laikui, grįžo į Lietuvą, kur teko kentė...
Gimė Zarasų aps., Dusetų valse., Bileišių k., Jono ir Onos (Budrytės) šeimoje. Buvo antras vaikas iš keturių sūnų. Likimas taip susiklostė, kad 1941 m. birželio 14-d. ištrėmė visą šeimą. Trečią dieną buvo atskirtas tėvas, kaip paaiškėjo vėliau, kartu su broliu Pranu buvo įkalinti Krasnojarsko sr., Kraslage, Rešotų lageryje, ten 1943 m. žuvo. Motina su keturiais sūnumis išplukdyti Obės šiaurės link, sugedus laivui, buvo apgyvendinti Tomsko sr., Bakčiarsko r., Bolšaja Galka k. (pagal nuospren...
1948 m. iš Šiaulių ištremta į Krasnojarsko kr., Sove-rinsko r., Beriozovsko-Priskovo gyv. 1964 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Radviliškyje. Dirbo buhaltere. Tremtyje sukūrė šeimą. Užaugino sūnų ir dukterį. Velionė buvo ilgametė buvusių tremtinių choro „Versmė“ choristė ir seniūnė. Aktyviai dalyvavo LPKTS Radviliškio filialo veikloje, buvo tarybos narė. Palaidota Radviliškio kapinėse.
Gimė mokytojos Uršulės ir ūkininko Jurgio Dargužų šeimoje, Mišučių k., Šilalės valse., Tauragės aps. Sovietams okupavus Lietuvą, šeima įsijungė į pogrindinę veiklą. Broliui Mečislovui pasukus partizanų keliu, šeima buvo persekiojama. Tėvai slapstėsi. Palmira pasitraukė į mišką pas partizanus. Nuo 1946 m. rugsėjo 2 d. ji 3-ios kuopos Lydžio štabo partizanė Danguolė. Vėliau štabo vadovybės nurodymu svetima pavarde išvyko į Klaipėdą pavieniui slapstytis ir mokytis. 1948 m. suimta ir nuteista 1...